- papina
- papinà sf. (3b) Rk, Kp, papynà (3b), pãpina (1) NdŽ 1. lunkas, luobas, iš kurio daromos vyžų ąsos, ausys: Papina, kuri daro ausis vyžos J. 2. skersai pinama, lankuojama vyžos karna: Pãpinos, pinant vyžas, eina skersai Ln. Kol palanka nepadyla, papynà tūrisi Srv. Vyžas menkom karnom papinotas: pãpinos nusnešiojo, ir vyžas pairo Vlk. 3. pintinės griaučių lankeliai, apie kuriuos pinamos vytelės, perpinas: Aplink pãpiną sėtuvės pink su sluoksnomis arba plėšomis J. ║ apipinama virvutė pintinio botago viduje: Pintinis botagas iš aštuonių virvučių, o devintoji papina, kuri yra vidury, kad botagas būtų stangresnis Kp. Tavo rapnikas visai liaunas – laibą įdėjai pãpiną Kp. 4. PolŽ296 netaisyklingas metmenų su ataudais susipynimas nutrūkus metmenų gijai. 5. NdŽ į plaukus įpinamas kaspinas. 6. Ob, Rk pirmoji javų pėdų eilė šalinėje: Ir gerai sudėjus pãpiną, grūdų nubyra Dkk. Ant papinõs daug pribyrėjo javų Skp.
Dictionary of the Lithuanian Language.